- prašalninkas
- 1 prašalniñkas (-nỹkas), -ė smob. (2) žr. prašalaitis: 1. Ds, PnmR Vestuvėse buvo pilna prašalnykų An. Te prašalnỹkų nė vieno neleidžia Sv. | Ana savo vyro nekentė – turėjo prašalnỹką (meilužį) Šš. 2. Prašalnỹkai spaudžia [Lietuvą] iš keturių šonų BM449.
Dictionary of the Lithuanian Language.